mums jau 11 menesiu

vakar 24. zinoma, juokingi tie skaiciukai, bet vis idomiau gyvent;) ir aiskiau..
pereina puse kambario kvieciama - viena pati, bet patys savarankiski zingsniukai labai reti. kasdien valandelei iseinam i lauka, man atrodo kad Urtei patinka - sedeti vezime ir dairytis. ypac dabar kai anksta kombinezona pakeiteme i grazia (na, cia tik mamai svarbu) striuke.
pasikeite miego rezimas - keliames ryta astunta, o senden, musu teveliu nelaimei, ir puse astuoniu. uztat gulam vakare devinta - net valanda dviem anksciau nei paprastai budavo. miega tik karta per diena - puse astuoniu vakare jau darosi irzli ir pikta, sunku sulaukt tetes griztancio.
moka nulipti pati nuo lovos. net idomu kada ir kaip ismoko. smagu ziureti kaip priropoja prie krasto, paziuri is aukstai, tada nusisuka ir kojas zemyn nuleidzia;)
masciau vakar apie klaidas. pagalvojau kad vis tik reikejo nupirkti gera, uz 100lt kombinezona ziemini - butu silta ir maziau problemu. dabar turime du plonus padevetus, su kuriais salta.. ir reikia kuo greiciau pakeisti batukus - nupirkti vaiksciojimui namie - dregsta kojos.
svarstau apie aukles. vartau knyga "Raidos psichologija" - parasyta jog nera esminio skirtumo kas augina vaika - mama, aukle, darzelis, svarbu kad tik gautu pakankamai demesio ir butu tenkinami jo poreikiai. imu galvoti ar tik Urte, atmetus visa stresa, neislostu jei rastume aukle kuri ja priziuretu, o as eiciau siek tiek padirbti. gautu demesio sau - ne vien mama virtuveje, prie teliko ar kompo. ka suprantu, kad koks nors ankstyvasis ugdymas man daugiau teorija. paprasciausiai gyvenu savo gyvenima, salia Urte gyvena...