šiandien nuotykį turėjome... grįžtant po ilgo pasivaikščiojimo miške ir skubant pietų bei miegot, lifte užstrigome. įėjome, durys užsidarė, pradėjo važiuot ir sustojo... tarp aukštų. gerai, kad telefone turėjau įsivedus dispečerinės numerį - kai liftas sugenda, aš juos informuoju... (vežimėlį per kelis aukštus nešiot labai sunku..). taigi. dar ir moteriškė pačioje lifto kabinoje, pro garsiakalbį-dėžutę atsiliepė - sakė mechaniką atsiųs. tai nebuvo taip ir baisu. nuotykis. gelbėtojas mūsų atėjo per kokias penkiolika dvidešimt minučių. buvom spėjusios jau ir su kamuoliu pažaisti, ir keksiuko likutį suvalgyti, ir mygtukus išspaudinėti visus... ir jau Urtė buvo bepradedanti verkti, kai už durų pasigirdo "tuoj tuoj, išleisiu". viskas gerai kas gerai baigiasi:) o baigės gerai. urtę užnešė į viršų laiptais mama, o vežimėlį - dėdė mechanikas:)
o jei rimčiau, dar kai mokyklinio amžiaus buvau, lifte teko pora valandų prasėdeti pagalbos belaukiant. tiesa, dėl praleisto matematikos kontrolinio liūdėti beveik neliūdėjom...
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
1 komentaras:
vakar vel buvom uzstrige, sikart visi trys. paskambinom moteriskei i dispecerine, pro pagedusi mikrofona i kabina ji pakalbejo. liepe duris suspaust rankom ir stipriai koja dauzyt. sako, stipriau stipriau paspirkit, nebijokit.. ir ka, atstrigom ir nuvaziavom kur reikia:)
Rašyti komentarą