pirmadienis, rugpjūčio 29, 2005

natūralumas

galvoju apie vaikų natūralumą. buvimą savimi visur, kur bebūtų, daugiau mažiau.
va, namie Urtė valgo pati dribsnius su pienu. apsilaisto, bet skanu savarankiškai. neseniai buvome kavinėje, pusryčiams dribsnių su pienu Urtei davėme. ir ji niekaip negalėjo suprasti kodėl negali pati, riksmas begalinis. o man taip baisu - stalas, baldai, jau įsivaizdavau kaip viskas atrodys. na, bet stengėmės būti tvarkingos bei švarios ir viskas baigėsi laimingai :)
o kitas dalykas - Urtė ką veikdama mėgsta džiaugsmingai šūkčioti - meta kamuolį - ir džiaugiasi. prikasa smėlio į kibirėlį - ir džiaugiasi garsiai. smėlio dėžėje didesni vaikai tyliai dirba, o ji garsiai... jai sušukus, suklūsta, žiūri. visų dėmesį atkreipia:)

1 komentaras:

R. A. rašė...

Jo, aš irgi pas savo mažę panašius dalykus pastebiu. Va, iš tokių kaip tik ir reiktų mokytis naturalumo ir tikro buvimo savimi :)