pirmadienis, rugsėjo 19, 2005

kovojom apie pusantros valandos. ji guli ant šono, aš ir - jai nugarą atsukus. aš laukiu kol ji užmigs, o ji.. sunku ir pasakyti. nesikelia, nes žino kad pykstu. arba gal ir dėl kažko kito. guli, niūniuoja. be pertraukos keliolika minučių... tikras mano kantrybės išbandymas. galų gale pasidavė.

Komentarų nėra: