urte ir tete

sios dienos herojus. ryte vaziavome pirkti dviracio. seniai Urte jo jo prase, ir pagaliau buvo nuspresta. vakar visa vakara po akropolio parduotuves vaiksciojom ir apziurinejom dviratukus, siryt gariunuose pirkom is ju pasiulos. mano akimis, brangus. konkuruojantis su lietuviskais baltikvairas gamybos. musiskis lenkiskas. po ilgu dvejoniu buvo pasirinkta mano - melyna spalva, o ne tetes - raudona. ( vis galvoju kad po metu dvieju broliui teks...) urte blaskesi tarp dvieju spalvu ir galu gale nusprende kad vis tik melyna.
o grizes vakare parveze jai dideli saldaini ant pagaliuko. plokscias, su parsiuko atvaizdu. kramtomas, ne ciulpiamas. pastangos ivertintos, Urte labai dziaugiasi. viskuo. tik ir girdziu, tete, ta, tete kodel, tete kur, tete atsiprasau.
galu gale kazkodel paklause - tete, ka tu cia darai pas mus namuose? pokalbiui turbut palaikyti. tik is sono nuskambejo labai baisiai. o tete atsakyt nespejo, pro duris isejo. nupirkta dviraciui pompa netiko, is masinos parnestoji irgi, namie sena rastoji taip pat, i parduotuve isvaziavo. (ar tik neteks dviracio grazint?)