antradienis, liepos 24, 2007

kalbames

taip, kaip mokosi kudikiai ir mazi vaikai, greitai ir kasdien kazka naujo, Urtei jau praeitas etapas. dabar beveik pagrindinis 'augimo' matas - kalba ir mastymas. istoriju daug ir visokiu. mane savi nuosirdumas ir jos savosios patirties taikymas visur.

kaime leidziames nuo kalno link - kaimynu pieno parsinesti. tolumoje matosi dvi besiganancios karves. zalos - t.y. rudos. Urte: ziurek, kokia meska jie turi. sakau - cia karve. ji: aaaa, nezinojau. (tyliai juokiuosi is tokio akibroksto... o fraze 'aaa, nezinojau' neseniai atsirado - pokalbio metu is manes ar tetes turbut isgirdo, ir tokia savotiska naturaliai nenaturalia intonacija)

1 komentaras:

Dalia rašė...

Labai juokinga :) Kaip fainai, Ugne, matyti pasitenkinimą Tavo motinystėje. Mane pačią tai labai drąsina :)