nera vaiko

Urte jau antra karta lieka pas mociute ir senuti ilgiau nei pora valandu ar diena, ir viena, be musu. pati verziasi pasilikti, sikart mums liepe ir namo neiti, ji pati viena eis ir pasibels. mums vis tiek nuejus, vis nerimavo kada namo vaziuosime :) kadangi ne pirmas kartas, tai jau ir man paciai lengviau, ir siuo metu iziuriu tik pliusus - man vargo ir darbo vis maziau, ir galvoje ramiau... smalsu kaip bus po visko, anakarta puse dienos 'prasirgo' lovoje, mano akimis - arba apsinuodijus buvo, arba itampa taip isejo.