nuo vaiko... kai gerai pagalvoji tai niekur begt nereik nes ji miego greiciausiai nori ir del to nebeidomu paciai zaist. o kol nesureaguoju i tai, tai vargas abiems. ateina zirzdama, ant keliu prasosi. prie kompo. ka darysi, nenusu prie zaislu, pazaidziu sekunde minute ir vel prie kompo. po minutes vel ji cia. nunesu i kita kambari. uztrunka kol ateina ir vel zirzia... ikeliau i jos lovyte dabar.
oi tos mamos... idealizuodavau viena biblijos eilute - "jeigu tavo motina tave pamirstu, as nepamirsiu" Izaijo knygoje. atrodo, oi, kaip faina, taigi mama niekad nepamirsta... tai vadinasi Dievas dar labiau. o paskui neseniai dar kita eilute radau. ten raso kad "argi gali buti motina nesvelni savo isciu sunui". na, kai paziurejus i mamas - save ir kitas, pasirodo kad gali. taip kaip ten is tiesu? pikta as bunu nakti. kai ji neima soskes, o meta ja per lova i kita kambario puse ir ima rekti kad neduodu pieno uzsigert. (po pokalbio su kaimynais apie sienu ir lubu plonuma kazkaip nervinuos del tu naktiniu verksmu. kaimynai guodzia, kad maza, ka padarysi bet jau is tu zodziu aisku ka masto kai girdi mus...) dar pykstu kai ant vyro pykstu o urte savo nenorus parodo pvz guleti kol pampersa uzdedu. ir jei siek tiek spaudzia man galva ir jauciu kaip urte ima nervinti, suprantu kad esu apsinuodijus, arba kazkas negerai su skrandziu. kai paziuri, tai ne tokia jau ir pikta... tik ne visada svelni...
prierasas;). jau ir lovyteje zirzina kviesdama. einu. ta sypsena, kuria urte sutinka mane pamacius, nereali. tada ziuri ir stebiesi. vienintelis zmogelis pasaulyje kuria taip 99,99proc teigiamai priimu.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
1 komentaras:
Miela mama, nebijokite ir nesinervinkite - ne jūsų yra vaikas, o jūs esat vaiko - 100 proc. jo nuosavybė, todėl nedrįskit jo neklausyt.
Jūsų reakcija visai normali - tik kol užaugs iki tam tikros ribos - jokio privatumo. Bet kiek daug išmoksit per tą laiką.
Rašyti komentarą