oi,greiti mes... lygiai pries metus, tai atrodo pilva apsikabinus gulejau;) o dabar zmogelis jau beveik vaiksto.
savaitgali ismoke tete groti;) ji barskuciu barskina - jis dainuoja, ji nustoja - jis nutyla. ji barskina, jis dainuoja. juokiasi;)
tikrinau gal jau vaiksciot pati moka - laikau tik uz nugaros megztinio arba uz pilvo, eina pati. bet svyra i prieki. ir, panasu kad dar nesuvokia jog pati gali. greiciau keturiom..
atkrausciau treciaji kambari nuo deziu - daugiau vietos zaidimams ir buvimui. kai tiek laiko namie praleidziam, gerai aplinka keisti bunant vis kitam kambary.
naktim lauke salta labai, o va diena... isbegom trumpam - galvoju iki pirmo miego i parduotuve nueisim. o lauke oras... o saule... sildo, sakyciau, kaitina;)
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
1 komentaras:
Vakar su zmona skaitem apie savo vaika dienorasti, labai dziugus prisiminimai, beveik kaip Jusu. Bet pats idomumas dar ateityje - kai prades vaikscioti ir kalbeti po truputi. Is karto siulau nusipirkt vitaminu ir stiprint savo kantrybe, Ji bus isbandyta, kaip ir visi ne vietoj padeti daiktai;)
Rašyti komentarą