geras oras...

paskutinėm dienom jaučiuosi labai jauna mama, kurios procesorius nespėja apdoroti visos informacijos..
kol urtytė miega, paėdėsiu ramiai čia, jaukiai prie kompo:) jau įpratau pietauti beskaitant, tik vytautas vakarais klausia: "ką veiki prie to stalo, negi valgai". valgau, kiekvieną minutę išnaudoju, kol viena:)
paskutinis pastebėjimas - Urtė pykdama ima garsiai rėkti ir sugniaužia kiumščius visa įsitempdama. ir įdomu žiūrėt ir baisu. bet gal visi taip daro... dar man labai patinka matyt kai ji susiraukia pykdama - veidelis taip susiraukia - kaip naujagimė atrodo. pirmu momentu užsigrožiu, paskui tik sprendžiu problemą. ot mama...
neišlaikėme vakar, išėjome į lauką. žinoma, dabar baisu kaip sveikata. vakare karščio nebuvo, nors pagal kaktą abu sakėm kad gal kyla. rytą akytės blizgėjo, bet vėl - tradiciškai 37,1.... geriam toliau tonzilgon nuo gerkles - vis dar pakimus. toks oras gražus, o čia - namie. juolab kad pranešė jau ateinantį atšalimą ir lietų su šlapdriba savaitgaliui.
nupirko mano mama žaislą su ilga rankena - reikia jį stumti einant į priekį - tada lėktuvo propeleris sukas ir garsus skleidžia. skaičiau kad metų vaikai jau moka stumti daiktus priešais save, o vėliau išmoksta tempti paskui. pas mus gavos atvirkščiai - išmoko urtė kirmėlę traukti paskui, tai dabar su lėktuvu nesigauna į priekį. vis ima už lazdos ir traukia paskui. jis šiek tiek griozdas, nesigauna, tai numeta ir eina toliau. gal su laiku įpras.
dideliam mano džiaugsmui jau pati atsisėda ir ima kaladėles dėti - bokštą statyti. arba žiedus užmauti numauti.