prisimąstymai....

ir ko tik tie tėvai neprigalvoja, net juokinga... kurią dieną bandžiau migdyti Urtę, ji nenorėjo gulėti, tai laikas nuo laiko bandžiau vyrą prikviesti iš kito kambario garsiai šaukdama. aišku, ten muzika dideliu garsu, nieko jis negirdėjo, užtat ir šūkaliojau nuoširdžiai kas kelios minutės gana ilgą laiko tarpą. o Urtei visai patiko, kai tik sušunku, suklūsta, guli, laukia. taip ir užmigo. o kaip žmogus mokosi - pamatė kad kažkas suveikė, kitą kartą irgi kartoja. taigi. jau antra diena kaimynams tipo šūkalioju. aną dieną kad muzika labai garsiai, šiandien, kodėl nėra muzikos. kaimynai tikiuos negirdi, o Urtei gerai, guli ramiai, klauso ir užmiega:)