geras oras

Nustebino maloniai šiandien Urtė. po ilgo nebuvimo lauke, išėjom pasivaikščioti, atšilimo ir gerų fizinių savijautų proga. Padarėm tradicinį maršrutą, kaip ir rudenį: namai - saulutė - namai. nustebau - ranką duoda, eina vaikas greitai. beveik be jokių problemų, su vienu jos atsisakymu ilgiau likti parduotuvytėje mažoje, ir noru eiti pas vieną tetą katino žiūrėti (tėvų draugai, turi katiną, žuvyčių ir porą papūgų, buvom kelis kartus, tai labai gerai įsidėmėjus jų namą..). aišku, parduotuvėje radom žemai padėtų saldainių - pikta kiek - sudėti visa siena sveriamų, neuždaryti tie indai, tai prie pačių apatinių ir tupi vaikas.. daviau du, liepiau tetai nešti - sumokėti į kasas. nešė nešė, bet vis tiek išlaukti sunku, pralupo vieną. atėmiau, bet susitarėm per riksmus šiaip ne taip - kad teta jai paskui duos. bet šitą įvykį nurašau, nuotaikos vis tiek nepagadino, ir namo grįžom gana greitai. pirkau kukurūzų maišelį, tai padėjo jį nešti :) ir į namus, skirtingai nuo seniau, nebebuvo sunku įeiti. antram aukšte vis katinas baltas pro langą žiūri, tai dabar jam pamojuojam ir tada jau vidum einam:) ech... net pamaniau kad va, nebereikia pagaliau kokio vežimo ar rogių, iki autobuso stotelės jau galim pačios nueiti, gal net kur išsiruošim, jei nuotaika ir sveikatos bus.