trečiadienis, kovo 01, 2006
puodukai
įdomu, kaip vis tik per vaikus ir pats esi priverstas keistis. šiaip man nėra būdinga kažką nuspręsti ir padaryti iki galo. o su Urte kai kuriais klausimais nuoseklumas tiesiog būtinas. ir su atjunkymu taip, ir su atpratinimu nuo čiulptuko. jeigu pradėjai - kelio atgal nėra... su puoduku mums va taip ir yra - vieną dieną sėdim, kitą uždedu pampersą ir viskas. gi jau nuo vasaros po truputį bandom bandom. susivokiau tik neseniai, kad jei jau darom, tai darom, atgal nesidairom. bent du žurnalai mamoms išleisti šiom dienom apie tai, kaip atpratinti nuo puoduko. pasvarsčiau vis tik kad jau kiek skaičiau, nieko daugiau nepriskaitysiu, reikia veikti.. kol kas trečia diena visai neblogai sekas - tik miegam su pampersais. o pėdkelnių šlapių lieka minimaliai, mano džiaugsmui dideliam. ir turbūt geriau kai vaikas didesnis - vis tik supranta ko noriu. pradeda į kelnes, susipranta ir sėdasi ant puodo pabaigti.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
1 komentaras:
.. :)
"kaip atpratinti nuo puoduko":) turbut reikia pripratinti, o ne atpratinti :)
Kai Miglės klausiu, ar nori, ji man dabar visalaik sako "nenoja". Ir i pampersa pridaro..
Rašyti komentarą