ketvirtadienis, balandžio 20, 2006

logopede, du

šiandien su tėte važiavome, visi trys buvome. kelionė į vieną pusę trunka tiek pat, kiek ir pabuvimas pas ją..
šiandien rodė žaislus. pradžioje iš maišelio davė traukti smulkius medinius ir sakė kas čia. aišku, urtė nekartojo. tiesą sakant, kadangi nedrąsu, tai iš vis nieko nesakė. tik išeinant pasakė kad "buu mo" - namo važiuoja. kaip žuvytė.... logopedė rankom tik skėsčioja.. ir sako, ko norėt, antras kartas.
taigi, po medinukų, ant plastelino plokštės davė jai lipdyti pupas ir makaronus. ima pupą nykščiu ir tada vis su kitu pirštu iš eilės. abiejų rankų taip. ir kartoja - pupa pupa. urtė tyli...
vėliau mygtukus davė pamaigyti vieno nedidelio žaidimo - abiejų rankų pirštais. paskui davė skylėtą lėkštę ir batų raištelį - siuvo. raištelį perkišinėjo per skylutes.
vėliau į skylėtą dėžę kišo pagaliukus. abiem rankom.
parodė porą žaidimų rankomis ir namo...
tėtė mano jog lankyti neverta, galima namie visą tą daryti, tik reikia dirbti. ir čia jau mūsų bėda kad mama to nedaro.

2 komentarai:

Egle rašė...

o gal tetes beda, kad nedaro.. visada mamos kaltos, jei kas...

Anonimiškas rašė...

snekes snekes dar mano mylima maziuke. ner cia ko pas svetimus zmones tarsket kaip uzsuktai... :)