isminties lobiai

vakare pries miega. tamsu, telefona padejau ant spinteles. Urte nori ji paimti, keliasi, netycia griuna ant manes - susidauziam galvomis. ji man savo kakta i nosi ivaziuoja. virkciojam abi. as jai papuciu, prasau kad man papustu. sako: 'nepusiu, man per sunku pusti'

sakau, jau Kaledos baigesi, reikia eglute nupuosti. Urte pasipiktina, kad pas mus dar nebuvo Kaledos. darzely buvo, pas mociute buvo, o pas mus ne. suprantu, truko dovanu ir Senio butent NAMIE. vis tik nupuosinejam. gerai kad dvi knygas supakuotas - jai su broliu - buvau palikusi namie. priminiau apie jas:)

retsykiais su Urte kur nors einame, broli palikdamos namie kieno nors prieziurai. Urte tarpduryje liekanciajam, mociutei ar tetei, paprastai sako - mes tuoj grisim. duok broliui vandenuko ir brolis neverks.

kartais su ja kalbedama, reaguoju su zodeliu 'a' - pvz, kas cia, kate? ne, suo. aaaa, suo. ir paeme ji ta priezodi, dabar beveik i kiekviena mano pasakyma reaguoja taip. klausia; ka darai - kepu, aaaaaa, kepi. kas cia? veidrodelis. aaaaaa, veidrodelis. :) labai protinga tada atrodo, uztruko kol supratau kad cia mane pamegdzioja....

atrodo, kad gerai isimena rasytus zenklus, raides. kelis kartus buvome RIMI, netoli jos drauges namu. dabar visada kai pamato maiseli su uzrasu rimi, sako - Egles (drauges mama) parduotuvej buvai/pirkai?
o pravaziuojant pro musu netolima parduotuve sako - 'dirba saulute'. cia mums, teveliams, paprastai buna aktualu - spesim nespesim, dirba nedirba.

nupuosineja eglute siuo metu ir sako - as aukstai moku nuimti, as uzaugau. / dabar paprastai kai padaro ka nors kaip jai atrodo sudetingesnio, visada sako, as moku, as uzaugau.