Ištraukė Jonas iš spintos virbalus ir sako: aš noriu megzti. Pasakiau kad per mažas, nusileido. Tačiau 'didžioji' suprato, kad jai pats laikas ir nebeatstojo tą vakarą. Mano argumentai, kad dar maža ir pirštukai neklausys nepadėjo, teko mokinti.
Kai girdžiu sakant, kad vaikams auginti nėra pinigų, sau turiu įtikinamesnį argumentą: jiems labiau reikia laiko ir kantrybės... Nusileidau prašymui ir megzti bandėm. Pirštukai tikrai nelabai klausė, akys arba pabėgdavo arba 'nenulipdavo' nuo virbalo, o po 5 parodymų ir paaiškinimų kaip reikia ištraukti siūlą per kilpelę, vis išgirsdavau 'nieko nesupratau'.
Teko prisiminti kaip mama mane pradinėje mokino vašeliu nerti, o as ašarojau ir pykau kad nesiseka :)
Urtė, įveikusi porą eilių savimi tikrai didžiavosi ir vis kartojo - 'o tu sakei kad nepasiseks, matai kaip gerai kad išmokau"
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
3 komentarai:
nu šaunuolės abi :)
aš prisimenu kad mane penkių metų mama išmokino nerti vašeliu "kasytę", tai metrais jas nerdavau, daugiau net nieko man nereikėjo.
o Jonas nepasijungė? :)
aš irgi metrais pynutes nerdavau, kartą paliko mama namie vieną, tai pilnus namus prinėriau :) net i darželį nešiausi siūlų kamuolį su vašeliu, bet likau totaliai nesuprasta :)
hm, nėrimo idėja man labiau patinka, reiks išbandyti ar užsidegs ir 'metrais' pinsis :)
Joną, kaip rašiau, įtikinau kad neverta bandyt su virbalais... ot mama.... bandysim vašeliu ;)
Rašyti komentarą