šiek tiek nustebino vienas suvokimas, pasidalinsiu. Paprastai, klausimas kiek turėti vaikų, aptariamas tarpusavy tarp tėvų, draugų, ir tai suaugusių reikalas. Dažniausiai, iš susilaukusių vieno vaiko, paprastai girdžiu, "oi, antro greit nenorėsiu", iš turinčių du, "jokių kalbų apie trečią". Turinčių tris ar keturis, asmeniškai beveik nepažįstu. Žodžiu, daugiau mažiau visada tas klausimas turi dažniausiai vieną reakciją 'NE', pateikiama vienu ar kitu atsakymo pavidalu.
Visai neseniai atkreipiau dėmesį, kaip abiems maniškiams, aišku, ypač Urtei, aktualus žaidimas su 'lėliuku', jį pasupti, pamaitinti, panešioti. Visada į klausimą apie sesę ar brolį ji atsako TAIP, labai nori. nesvarbu kas, svarbu tik kad būtų kompanija ir kuo didesnė.. Dabar, kai paaugusi, nebeklausinėja. Seniau vis kalbėdavo - jūs labai norėjote vaikų? Kaip gerai! Jūs turite du vaikus! (su susižavėjimo intonacija). Ir visada atkreipdavo dėmesį į kieme mamą su trim vaikais.. TRYS!!!
Tikras pozityvus mąstymas :)
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
5 komentarai:
oooo, Ugne, jau apie trečią mastai :) super :)
ehhh, mum kad nors antrą koks žiemuojantis gandras atneštų...
na, cia labiau neasmeniskas irasas buvo. bet pagalvoti visada galvoji TAIP ar NE..
juokingiausia, kad tie, kurie vaiku neturi, dazniausiai nori triju ar keturiu :)
labai į mano temą, kitas blogas: http://www.austejosblogas.lt/2008/12/11/medeinos-savaite-su-vaikais/
Atėjau pasiskaityti, nes labai "aktuali" tema pasirode...ziuriu, ir nuoroda pas mane imesta...
O jei rimtai...kol neturėjau vaikų, norėjau vieno. Jau turėdami vieną žinojome, kad TIKRAI norime trijų...Dabar turime šaunuolišką ketvertuką :)))))
Rašyti komentarą