pirmadienis, kovo 15, 2010

kaip gyvena beveik šešiametė?

kol vaikas mažas, vis stebina jo išmąstymai, žaidimai, pats vaikiškumas. o kai auga, atrodo ką parašyti lieka vis mažiau. Urtė jau rimta didelė protinga ir labai jautri mergina. jaučiasi žinanti beveik viską (kažkada išsprūdo jai klausimas 'o ko aš nežinau '(brolis mažesnis, jam visada patarti reikia. dar ir tėtį pamokina namų tvarkos)).
ką tik antrą kartą šiais metais prasirgo rimčiau - bronchitas su temperatūra, bendrąja prasme - vėl žiema stipresnė nei pernai, ligų mažiau nei pernai (bent jau kol kas)...
nuo šio rudens darželyje pasirinkome lankyti tik dailę - šiandien išsikalbėjo, kad į dailę eina dėl lipduko (paskutinių laikų mada - rinkti lipdukus į albumus): kas kartą užsiėmimo pabaigoje auklėtoja padalina po vieną gražų spalvotą. visą rudenį lankė logopedę darželyje, daug vargo su ŠŠŠŠ. šiuo metu kaip ir viskas gerai, belieka tėvams nuolat nuolat kontroliuoti ir pataisyti neteisingai ištartus žodžius.
papildomai tėtė ištvermingai vežioja į sporto gimnastikos mokyklą triskart per savaitę. šiek tiek jaučiasi nuovargis, kol kas stebim, ir tikimės, kad tai netaps pervargimu. sportuoti patinka, namie vis kojas ištempia, virvutę parodo kaip reikia daryti. didžiausia problema - lipimas virve. beveik nė iš vietos..
namie pagrindinės veiklos - paišymas, persirengimai, stalo žaidimai ir tiesiog 'žaidimai' kartu su broliu.
po truputį augant vaikams, suprantu, kad vis tik dalį darbų jau galima perkelti ir ant jaunųjų pečių - skalbinius padžiauti, bulves morkas nuskusti, puodus kada reikia išjungti, daiktus surasti. padėjėja. darželio šeimininkė vadina drauge - mergina budi ryte, budi vakare.
ateities planai - būti darželio auklėtoja.
hm, rezultatas vien teigiami įrašai. o kas sunku? labai sunku mokintis skaityti. skaičiuoti, viskas gerai, bėda kad retai prisėdame. bet skaityti.. nemoku, nenoriu, nepatinka. beveik skaito, sunkiai sunkiai. gal esu kiek savim nusivylusi, nes žinau kad pati skaičiau ketverių - penkerių, o va dukters neišmokinau.. kita vertus, kadangi mokykla tik po gerų pusantrų metų, leidžiu atidėlioti.. kitas sunkumas - pykčio valdymas. čia jau ir mūsų, tėvų, pykčio ir neigiamų emocijų reiškimai prisideda, tad gana sunku. ir trepsi, ir šaukia, ir brolis per nugarą kumšteliu gauna.
va taip ir gyvena, mūsų beveik be kelių dienų šešiametė.

3 komentarai:

xena rašė...

oho, jus rimtai nusiteikę dėl gimnastikos!
o dėl ligų - perskaičiau ir apsipavydėjau... tik antrą kartą... čia visi taip išauga?

ugne rašė...

manau kad visi išauga, kai Mildutei bus ketveri, pamatysi, gal beveik nesirgs abi tą žiemą :)

ugne rašė...

grazu pas mus viskas buvo tik iki pavasario. kovas - jau antrakart bronchitas su auksta temp. ir turbut taip tempsim iki paties birzelio. teks mazinti darzelio lankomuma ir ilginti sveikimo laika...